SVARBIAUSIOS PASIRUOŠIMO KRYPTYS
- gerai išmokti mokomąją medžiagą (tai sumažina nerimą, stresą),
- stiprinti, praktikuoti tvarkymosi su nerimu, stresu įgūdžius.
SVARBŪS DALYKAI, SIEKIANT EFEKTYVIAI MOKYTIS
- Raštu susidaryti pasiruošimo brandos egzaminams planą, dienotvarkę ir jų laikytis. Plane pasižymėti, kokiems dalykams mokytis reikės skirti daugiau dėmesio ir laiko, kuriems – mažiau.
- Ruoštis egzaminams reikia pradėti kuo anksčiau – numatyti tikslus ir dirbti jų siekiant. Viena iš dažniausių problemų – mokymosi atidėliojimas. Gelbsti aiškus tikslas tai dienai.
- Verta pasirinkti ir sutvarkyti mokymosi aplinką taip, kad joje būtų kuo mažiau dėmesį patraukiančių, blaškančių, pagundas keliančių dalykų.
- Svarbu mokytis nuosekliai, sistemingai, intensyvios protinės veiklos laikotarpius kaitaliojant su pertraukomis poilsiui. Kas 60-90 min. intensyvaus mokymosi – 15-20 min. pertraukos. Mokomės ir tada, kai nesimokome! Ilsėdamosi smegenys apdoroja tai, kas išmokta.
- Iškart ir ištisai mokytis didelį kiekį mokomosios medžiagos yra neefektyvu. Sudėtingą temą reikėtų suskaidyti į mažesnes dalis, ir tas dalis mokytis palaipsniui – po vieną vienu metu.
- Medžiaga, kurios mokomasi, iš trumpalaikės atminties perkeliama į ilgalaikę atminti ir ten įtvirtinama kartojant: kuo daugiau kartojam, tuo geriau įsimenam.
- Kitas svarbus dalykas geram įsiminimui – prasminių ryšių sudarymas. Besimokydami atskirą temą, turėtume išskirti jos esmines idėjas, bandyti suprasti, kaip svarbūs dalykai susiję tarpusavyje, kurti asociacijas. Ieškant pavyzdžių ir pasinaudojant jais taip pat įsimenama geriau.
- Verta daryti konspektus. Galima svarbiausius kelių temų dalykus susirašyti ant vieno puslapio – tai leidžia greitai peržvelgti ir atgaivinti informaciją.
- Minčių žemėlapiai, schemos, kitoks grafinis atvaizdavimas daugeliui žmonių padeda geriau įsiminti.
- Labai svarbu susikurti sau teigiamą motyvaciją: pavyzdžiui, kai išmoksiu, – galėsiu savimi didžiuotis. Ir kaip mantrą tai kartoti sau kasdien. Po mokymosi etapo paskatinti save maloniais dalykais.
- Efektyviai smegenų veiklai, pažintinėms funkcijoms labai svarbu pakankamas ir kokybiškas miegas (ne mažiau kaip 8-10 val. per parą). Taip pat svarbu sveika, visavertė mityba.
SVARBŪS DALYKAI, TVARKANTIS SU NERIMU, STRESU
- Paprašyti šeimos narių ir draugų, kad jie stengtųsi valdyti savo pačių nerimą. Žmonės gali perduoti savo patiriamas emocijas, jausmus kitiems. Apie savo ir artimųjų išgyvenimus bus galima pakalbėti po egzaminų.
- Jausti šiek tiek nerimo prieš egzaminus YRA NORMALU. Ir netgi naudinga: nedidelis nerimas skatina susitelkti, susikoncentruoti, būti parengties siekti tikslų būsenoje.
- Turėkite realistiškus lūkesčius, susidarykite realų savo galimybių vaizdą;
- Nesutelkti visų minčių į pažymius – susitelkti į tai, „kaip padaryti geriausia, ką galiu”.
- Stresinėje situacijose kartais susidaro „atminties kamščiai“- streso sukelti biocheminiai procesai užblokuoja reikiamą informaciją. Ką daryti? Nesutrikti ir nepasiduoti! Gal iškils padės kokie skaičiai, inicialai, asociacijos, užuominos, matyti, girdėti, sukurti pavyzdžiai. .. Ramiai, lėtai kvėpuoti ir nusiteikti, pasakyti sau, kad netrukus atsiminsite, ką reikia.
- Svarbu praktikuoti žinomus, tinkamus ar rasti naujų streso įveikos būdų, kurie padėtų pajusti ramesniems. Galėtų padėti pasivaikščiojimas gryname ore, nedidelio intensyvumo fizinis krūvis, muzikos klausymas, bendravimas su draugais , kvėpavimo pratimai, vizualizacijos technikos, šiltas dušas ar vonia ir pan.
- Ruošiantis egzaminams, atsipalaidavimo momentais, kai esate ramūs, verta mėginti vaizduotėje sukurti ir išgyventi ŠVIESIĄ EGZAMINO VIZIJĄ!
- ATPALAIDUOJANTIS KVĖPAVIMAS. Padėkite ranką ant pilvo ir stebėkite, kaip greitai kvėpuojate. Jei per kelias sekundes spėjate ir įkvėpti, ir iškvėpti, vadinasi, kvėpuojate per greitai. Lėtai įkvėpkite (kol mintyse neskubėdami suskaičiuosite iki 4-5, ir lėtai iškvėpkite – iškvėpimas turėtų būti šiek tiek ilgesnis už įkvėpimą. Pratimą kartokite tol, kol pradėsite kvėpuoti ramiai ir lėtai. Kurį laiką, pavyzdžiui, 5-10 min. galite mėginti dėmesį sutelkti tik į kvėpavimą. Taip pasistenkite kvėpuoti ir egzamino pradžioje, jeigu gavę užduotis pajustumėte kylantį nerimą.
- „PERVARDINIMAS“. Šiometodo esmė – nerimą keliančioje situacijoje/įvykyje įžvelgti teigiamų dalykų. Egzaminą derėtų vertinti ne kaip galimybę „susikirsti,” „pralaimėti”, o kaip galimybę įveikti gautą iššūkį, parodyti savo žinias, dalyko išmanymą.
- POKALBIS SU SAVIMI. Galėtumėt savęs klausti: ar slypi koks nors realus pavojus nerimą keliančioje egzamino situacijoje? Kalbantis su savimi nerimą keliančias, nepadedančias, neigiamo turinio mintis („tikrai nieko neparašysiu”, „galas…”, „aš – beviltiškas” ) keisti palaikančiomis, sutelkiančiomis mintimis („dabar ramiai kvėpuok, nurimk ir susikoncentruok”, „tai tik mano nerimas, jis negali man pakenkti”, „aš daug mokiausi ir gerai išmokau“, „truputį nerimauti prieš egzaminus yra normalu“ ir pan.)
- Jeigu praktikuojami atsipalaidavimo būdai nepadeda, išlieka didesnis nerimas, verta konsultuotis su psichologais.
Parengė Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė
Aušra Stankevičienė
