Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 195320656

Parama vaikams ir paaugliams per koronaviruso pandemiją(rekomendacijos tėvams, globėjams)

Daugelis tėvų rūpinasi, kaip galėtų geriau padėti savo vaikams tvarkytis su neįprastomis aplinkybėmis koronaviruso pandemijos metu. Situacija greitai keičiasi, nuolat pateikiama informacija apie sergamumo plitimą, daugelis vaikų negali tęsti anksčiau jiems įprastų veiklų, šeimos išgyvena nerimastingą laiką. Toliau pateikiamame tekste  – informacija tėvams ir globėjams, kaip jie galėtų padėti savo vaikams šiuo nerimo ir nežinomybės kupinu laiku.

Kalbėkite su vaikais apie koronavirusą       

Bandymas vengti šios temos su vaikais gali padidinti jų nerimastingumą ir nepakankamą suvokimą, kas vyksta. Daugelis vaikų jau turi tam tikros informacijos, turi savo minčių, įsivaizdavimų apie koronavirusą, pandemiją,  tad vertėtų paklausti, ką jie jau žino. Naudokite atvirus klausimus ir atsiliepkite į bet kokį susirūpinimo, nerimo išsakymą, vaikus pasiekusią iškreiptą, netikrovišką informaciją.  Normalu pasakyti vaikams, kad nežinome visų atsakymų, bet kai tik išaiškinsime, būtinai pasidalinsime su jais.

Būkite atviri, sąžiningi, bet atsižvelkite į vaikų amžių

Kalbėkite faktais, bet, dalindamiesi informacija su vaiku, atsižvelkite į jų amžių. Skirtingo amžiaus vaikams reikia skirtingų atsakymų. Jaunesniems vaikams atsakykite paprastai, aiškiai, lakoniškai, vyresniems vaikams ir paaugliams galite pateikti detalesnės informacijos. Svarbu vaikams paminėti: jei jie ir pasigaus koronavirusą, vargu, ar jausis labai blogai. Pasakykite, kad jei jie susirgtų, tai bus panašu į peršalimo ligas, kurias vaikai jau yra patyrę: jiems gali pakilti temperatūra, atsirasti kosulys, gerklės skausmas, sloga. Ligos simptomai gali tęstis keletą dienų ar apie savaitę, o po to jie pasijus geriau. Tinkama pasakyti vaikams, jog labiau tikėtina, kad susirgs suaugusieji, ypač, jei yra vyresnio  mažiaus ar turi kitų ligų. Informuokite vaikus, kad dauguma prevencinių strategijų, kurias jie mato namuose ir viešose vietose, pavyzdžiui, dažnas rankų plovimas ir pakankamai didelis socialinis atstumas padeda apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis. Ir patys vaikai, laikydamiesi tų prevencinių priemonių, padeda apsaugoti kitus žmones.

Išlaikykime pozityvumą ir viltį

Kalbėdami su vaikais apie koronavirusą, išlikite pozityvūs, išreikškite ir pabrėžkite viltį. Visuomenės informavimo priemonės dažnai akcentuoja susirūpinimą, negatyvius aspektus; vaikus tokia informacija gali gniuždyti, situacija jiems gali atrodyti beviltiška. Paaiškinkite, kad daugybė mokslininkų, gydytojų, kito medicinos personalo nuolat intensyviai dirba, ieškodami išeities iš sudėtingos šiandienos situacijos. Pasakykite vaikams, kad daugybė žmonių visame pasaulyje pasveiko nuo koronoviruso. Vaikams svarbu žinoti, kad, nors dabar yra sunku, ateis laikas, kai grįšime prie įprasto gyvenimo.

Ribokite per informavimo priemones vaikų gaunamą informaciją

Yra gausybė informacijos apie koronavirusą ir, tikėtina, ji vaikus pasiekia per televiziją, radiją, internetinius šaltinius. Ribokite laiką, kurį vaikai praleidžia žiūrėdami, klausydami, skaitydami naujienas, įskaitant ir socialinius tinklus. Skaitymas apie užsikrėtimo koronavirusu atvejų didėjimą, grafinių atvaizdavimų žiūrėjimas vaikus gali ypač prislėgti, sukrėsti. Labai svarbu kontroliuoti vaikų prieigą prieš išties bauginančių vaizdų televizijoje ir internete.

Dėmesys – tiems dalykams, kuriuos vaikai gali kontroliuoti

Turite padėti vaikai sutelkti dėmesį į tai, kas jiems padeda jaustis, būti ir išlikti saugiems ir sveikiems. Pasiūlydami vaikams praktinius dalykus, galite padėti jiems pasijusti labiau ir daugiau galinčiais, o ne bejėgiškais. Priminkite vaikams apie rankų higieną – įsitikinkite, kad jie žino, kaip teisingai plauti rankas; priminkime apie rankų plovimas prieš valgymą ir po jo, taip pat  prieš liečiant veidą ir po to, prieš išsišnypščiant nosį ir po to. Mokykite juos čiaudint, kosint prisidengti burną alkūnės linkiu. Priminkite vengti liesti akis, nosį, burną, kiek tik įmanoma, vengti žmonių ne iš namų aplinkos. Parodykite vaikams, kad sveikintis galima pamojuojant iš toli ar kitaip, išlaikant socialinį atstumą ir vengiant rankų kontakto.

Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų galimybę pajudėti, sveikai maitintųsi, gerai ir pakankamai išsimiegotų. Daug vaikų yra nusiminę, kad negali lankyti pamėgtų sporto treniruočių, būrelių, tad reikėtų pasirūpinti galimybe pasimankštinti, užsiimti fizine veiklą gryname ore – nuosavų namų kieme, atokioje vietovėje, miške, kur galite išvykti visa šeima pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais.

Kiek tai įmanoma, laikykitės įprastos rutinos

Dabar, nežinomybės ir nenuspėjamumo laiku, vaikams įprastos rutinos reikia labiau nei bet kada anksčiau. Kiek įmanoma, išlaikykite įprastą namų, šeimos gyvenimo ritmą, nustatykite bendrą šeimos laiką, raskite galimybių bent šiek tiek kiekvienam šeimos nariui pabūti atskirai. Tėvai turėtų struktūruoti vaikų dienotvarkę, atsižvelgdami į kėlimosi ir gulimo laiką, maitinimosi laiką, mokymosi nuotoliniu būdu užsiėmimus, laisvalaikį.

Parodykite vaikams, kad esame ramūs 

Vaikai tyrinėja tėvų ar globėjų (rūpintojų) emocines būsenas kaip nuorodą, kaip reaguoti į situacijas. Net labai maži vaikai itin jautrūs jiems reikšmingų suaugusiųjų išgyvenimam stresui ir nerimui. Tėvai ar globėjai turi stengtis tvarkytis su savo emocijomis, ypač – nerimu, kad galėtų padėti ir vaikams pasijusti ramiems. Stenkitės nekalbėti su vaikais apie koronavirusą, kai patys jaučiate nemažą stresą ar esate labai prislėgti. Geriau paprašykite kitos suaugusio šeimos nario  ar žmogaus, kuriuos pasitikite, galimybės pasikalbėti, būti išklausytam, pasidalinti mintimis, jausmais.

Stebėkite ir atpažinkite nerimo ar streso ženklus vaikuose

Į stresinę situaciją kiekvienas žmogus gali reaguoti skirtingai. Kai kurie vaikai iš prigimties yra labiau nerimastingi, ir koronaviruso pandemija jiems gali sukelti didžiulį nerimą. Stebėkite, ar vaikams nepasireiškia

didelio streso požymiai, ar neatsirado elgesio pokyčių. Jaunesnių  vaikų patiriamas didesnis nerimas gali pasireikšti pakitusiu elgesiu, padidėjusiu emocionalumu, pykčio priepuoliais, apetito pokyčiais, miego sunkumais. Vyresniems  vaikams irgi gali pasireikšti minėti didesnio nerimo požymiai, taip pat – sunkumai sukaupti dėmesį, išsiblaškymas, užmaršumas. Kai kuriems vaikams gali atsirasti nuolat pasikartojantys judesiai, veiksmai, nerealistiška, didžiulė užsikrėtimo, mikrobų baimė.

Stenkitės su vaikais kalbėti įvairiomis temomis. Raskite laiko atsisėsti kartu su vaikui, galbūt – užsiimti ramia veikla ir išklausyti, kas vaikui kelia nerimą, dėl ko jis jaudinasi, baiminasi. Jeigu esate susirūpinę, jog vaikas galimai patiria padidintą nerimą, stresą, susisiekite su psichikos sveikatos specialistais (vaikų ir paauglių psichologais, psichoterapeutais, psichiatrais).

Pasirūpinkite savimi

Laikas, kupinas nežinomybės ir streso, gali sukelti ar padidinti tarpusavio santykių įtampą. Kad galėtumėt būti patikima parama savo vaikams, turėtumėt tinkamai pasirūpinti savo svarbiausiais poreikiais. Raskite laiko kokybiškai pailsėti, atsipalaiduoti, visaverčiai maitinkitės. Jeigu ypač stresuojate, jaučiatės sugniuždytas, nesaugus ar negalintis tinkamai pasirūpinti savo vaikais, prašykite artimųjų, giminaičių, savanorių pagalbos, susisiekite su psichikos sveikatos specialistais.

Pagal Melburno karališkosios vaikų ligoninės specialistų informacinę medžiagą parengė

Psichologė Aušra Stankevičienė

Skip to content