Šiandien dažnai psichologijos, savipagalbos knygose, straipsniuose, naujienų portaluose, radijo laidose bei tinklalaidėse sutinkame sąvoką mindfulness ar jos lietuviškus atitikmenis – dėmesingas įsisąmoninimas, įsisąmoninimas, dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika. Vis labiau prigyja ir trumpesnis terminas – atida. Kas tai? Kartais suprasti paaiškinimą žodžiais kebliau nei tiesiog pačiam išmėginti dėmesingą sąmoningumą praktiškai. Nemažai daliai žmonių dėmesingas sąmoningumas, nuosekliai formuojant jo įgūdžius, tampa įprasta kasdiene, reikalinga praktika, neatskiriama gyvenimo būdo dalimi.
Mindfulness arba dėmesingo įsisąmoninimo apibūdinimų, apibrėžimų galime aptikti ne vieną. Man lakoniškiausias ir paprasčiausias pasirodė pateiktas Lietuvoje žinomo gydytojo, psichoterapeuto, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojų mokytojo dr. Juliaus Neverausko: dėmesingas įsisąmoninimas – tai dėmesio valdymas ir realybės – išorinės ir vidinės – įsisąmoninimas. O šiek tiek „išskleidus“, išplėtojus, galima sakyti: – tai neutralus tęstinis dabarties momento įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo jausmus, mintis, pojūčius, impulsus veikti tuo metu, kai tik visa tai atsiranda, nepereinant į įprastas automatines reakcijas (t.y., nereaguojant „autopilotu“, ką dažnai lemia instinktai, išoriniai stimulai ar/ir vidiniai stimulai).
Mindfulness taip pat yra ir šiuolaikinės psichologijos atšaka. Klinikinė psichologija mindfulness reiškinį pradėjo aktyviai taikyti nuo praėjusio amžiaus 8-to dešimtmečio, nuo to laiko randami ir dėmesingo įsisąmoninimo apibrėžimai. Pats įsisąmoninimas kaip procesas yra daugelio senų dvasinių/religinių tradicijų dalis. Įsisąmoninimu grįstos psichologijos krypties pradininku laikomas amerikietis medicinos mokslų profesorius Jonas Kabat-Zinnas, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje sukūręs Dėmesingu įsisąmoninimu grįstą streso mažinimo programą (Mindfulness Based Stress Reduction). Kurdamas šią programą, jis pasitelkė Rytų dvasingumo praktikas ir nuo jų atskyrė religinius dalykus.
Dėmesingas įsisąmoninimas, kurio efektyvumą mažinant stresą patvirtina daug mokslinių tyrimų, per kelis dešimtmečius tapo plačiai taikomas JAV ir Europos šalyse – psichologijoje bei psichoterapijoje, švietime, versle, kitose srityse ir tiesiog žmonių gyvenime. Tai nebe naujiena ir Lietuvoje: rengiami mokymai dėmesingo įsisąmoninimo mokytojams, žmonės dėmesingumo įgūdžių mokosi bei juos stiprina mindfulness grįstose struktūruotose programose, praktikuoja grupėse ir individualiai. Dėmesingu įsisąmoninimu grįstų programų esme – atliekant tam tikrus pratimus įgyti įgūdžių, padedančių lengviau ir sėkmingiau tvarkytis su kasdienio gyvenimo sunkumais.
Dėmesingas įsisąmoninimas praktikuojamas, atliekant formalias praktikas – meditacijas ir/ar neformaliai – dėmesingai vaikštant, valgant, dirbant ruošos darbus, bendraujant…
Žodis „meditacija“ gali reikšti skirtingus dalykus skirtinguose kontekstuose. Pagal profesorius Rogerį Walshą ir Shauną Shapiro, dėmesingumo meditacija – tai savireguliacinė technika, treniruojanti dėmesingumą ir įsisąmoninimą, siekiant valingai kontroliuoti protinius procesus ir taip lavinti tokius specifinius gebėjimus, kaip mąstymo aiškumas, koncentracija bei stiprinti bendros psichologinės ir fizinės gerovės jausmą. Svarbu paminėti, kas NĖRA meditacija: tai nėra tiesiog atsipalaidavimas, malonaus apsvaigimo būsena, transas, bėgimas nuo realybės…. nėra mistinė, nesuprantama praktika, pavojingas, dalykas, kurio reikėtų vengti.
Ko galima išmokti, praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą? Dėmesingas įsisąmoninimas lavina gebėjimą atidžiai stebėti ir įsisąmoninti savo mintis, emocijas/jausmus, kūno pojūčius, impulsus veikti nevertinant (t.y. neįvardinant, kad jie „geri“ ar „blogi). Praktikuojant mindfulness stiprinamas gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime – pamatyti, pajusti kiekvieną gyvenimo akimirką, jos išskirtinumą, matyti, pripažinti realybę kuo objektyviau. Dėmesingumo praktikavimas leidžia mums stiprinti dėmesio koncentraciją ir reguliuoti dėmesį, sąmoningai nukreipiant ten, kur norėtume, kad jis būtų, o ne ten, kuri jis nuklysta automatiškai, grąžinti jį ir išlaikyti. Dėmesingas sąmoningumas moko mums atsisakyti automatinio, impulsyvaus reagavimo į išorinius ar vidinius stimulus, vietoj to pasirenkant išmintingą atsaką. Praktikuojant dėmesingumą formaliai ir neformaliai, formuojasi gyvenimiškas požiūris, pulsuojantis geranoriškumu, smalsumu, noru būti dabarties momente su bet kokiomis atsirandančiomis patirtimis. Mindfulness mokymas ir praktika taip pat leidžia suvokti žmogaus pažeidžiamumą, galime įsisąmoninti, kad nors skausmas bei diskomfortas yra neatskiriama žmogaus egzistencijos dalis, yra būdų kaip į tai neįsitraukti,
XXX
Alytaus miesto pedagoginė tarnyba jau antrą kartą pakvietė besidominčius mindfulness dalyvauti Dėmesingu įsisąmoninimu grįstoje streso valdymo programoje, kuri prasideda spalio 5 dieną. Šįkart mokymus kaip neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė. Programos užsiėmimus veda Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų kurso „Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai“ absolventė, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė Aušra Žvinakevičiūtė Stankevičienė. Aštuonias savaites vyksiančios programoss metu su dėmesingu įsisąmoninimu kaip būdu mažinti, valdyti stresą susipažins, įgūdžių mokysis ir juos stiprins keliolika alytiškių.
